Šokio spektaklis vaikams „Niekelis“ sukurtas pasitelkus Sigito Gedos poeziją ir Vytauto Kernagio muziką.
Svarbiausia spektaklio tema – patyčios: kaip ir kodėl jos gimsta, kaip ir kodėl jos žeidžia vaikus, kaip ir kodėl būtina su šiuo reiškiniu kovoti. Jei tam tikro žmogaus akyse esi „niekelis“, gali būti, kad jam (arba jai) tu tik tuščia vieta. Bet visuomet yra žmonių, kuriems tu – visas pasaulis. Ir jie tave myli būtent todėl, kad esi „niekelis“.
Spektaklio choreografė Giedrė Zaščižinskaitė, scenografas ir kostiumų dailininkas Vaidas Macas. Šoka Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokykos baleto skyriaus I-IVkl. mokiniai .
Spektaklis orientuojamas į 4–10 metų vaikus jų tėvelius ir mokytojus.

KOVO 28 d. 12 val. ŠOKIO TEATRE
Spektaklio trukmė 40 min.

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius kviečia į premjerą – šokio spektaklį „Vasarvidžio sapnas“.

Šokio spektaklio idėja kilo skaitant Viljamo Šekspyro romantinę komediją „Vasarvidžio nakties sapnas“ ir ieškant atsakymo į klausimus: kada mes esame savimi, o kada esame mūsų susikurtos tapatybės ir vaidmenys. Kur yra teatras, o kur yra realybė. Ir kur mes esame tikresni – savo susikurtuose vaidmenyse realybėje, ar keistam pasąmonės valdomam sapnų pasaulyje?

Spektaklio choreografinė idėja Linos Puodžiukaitės-Lanauskienės

Muzika Felikso Mendelsono

Choreografija Linos Puodžiukaitės-Lanauskienės, Sigitos Juraškaitės ir mokinių

Kostiumai Indrės Pačėsaitės

Šoka Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos šiuolaikinio šokio programos mokiniai

Spektaklis vyks Mokyklos Bendrabučio salėje.

Kada: Vasario 15 d. 17:00 val.

Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija. Užsiregistruoti galite čia

Lauskime jūsų.

KORSARAS
3 v. baletas
LNOBT - Didžioji salė
sausio 24-25d.
Pagal A. Adamo, L.Delibes’o, C. Oldenburgo ir kt. muz.

Choreografas Manuel Legris (Prancūzija)
Muzikos vadovas ir dirigentas Valerij Ovsianikov (Rusija)
Dirigentas Robertas Šervenikas
Scenografijos ir kostiumų dailininkė Luisa Spinatelli (Italija)
Šviesų dailininkė Marion Hewlett (Didžioji Britanija)

Trukmė 3 val.

Korsaras – baletas žiūrovams, ieškantiems teatre stebuklo... Jeigu pakilus uždangai pratrūkstate plojimais vos išvydę scenoje saulės užlietą turgaus aikštę, jeigu rietuvės butaforinių kriaušių ir persikų jums džiugina akį ir prašosi į burną, jeigu negalite atsigėrėti neįtikėtinais, akinamai žėrinčiais kostiumais vilkinčių pašų, eunuchų, vergių ir korsarų jaudinamai naivia pantomima, o laivo katastrofa scenoje jus jaudina labiau nei pranešimas apie tai televizijos žiniose, – šis baletas jums.
Tai tikrasis didysis baletas, kuriame gausu masinių šokių, o primabaleriną scenoje regime beveik visą spektaklį. Ir nors šis baletas gerokai nutolęs nuo savo literatūrinio šaltinio – George’o Byrono (1788–1824) poemos, parašytos 1814 m., – jame pasakojama romantinio žanro istorija žavi ne mažiau nei Karibų jūros piratai.

NACIONALINĖ MIKALOJAUS KONSTANTINO ČIURLIONIO MENŲ MOKYKLA KVIEČIA Į NAUJAMETINĮ BALETO KONCERTĄ ,,UŽBURIANTI KLASIKA“
KONCERTO PROGRAMOJE DVIEJŲ VIENAVEIKSMIŲ BALETŲ DIVERTISMENTAI- KLASIKINIO ŠOKIO ŠEDEVRAI ,,PAQUITA‘‘ IR ,,MIEGANČIOJI GRAŽUOLĖ‘‘ KONCERTE DALYVAUJA 4-13 KLASIŲ BALETO SKYRIAUS MOKINIAI BEI NACIONALINIO OPEROS IR BALETO TEATRO SOLISTAI.
BILIETUS PLATINA TIKETA.
RENGINIO PARTNERIS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS.
KONCERTAS VYKS ŠOKIO TEATRE T.KOSCIUŠKOS g. 11
GRUODŽIO 30,31d. 19 val.
PASITIKIME NAUJUS METUS KARTU SU ČIURLIONIUKAIS.

KALĖDINIS KONCERTAS ,,VIVE LE BALLET‘‘
NACIONALINĖS M.K.ČIURLIONIO MENŲ MOKYKLOS BALETO SKYRIUS PARUOŠĖ YPATINGĄ DOVANĄ.
MOKYKLOS ŠOKIO TEATRE MATYSITE DIVERTISMENTĄ IŠ L.MINKAUS BALETO ,,PAQUITA‘‘.
TAI GRAŽIAUSIŲ SPEKTAKLIO KOMPOZICIJŲ RINKINYS. DIVERTISMENTE DALYVAUJA 5-13kl. BALETO SKYRIAUS MOKINIAI.
SPEKTAKLIO REŽISIERIUS –BALETMEISTERIS PETRAS SKIRMANTAS, CHOREOGRAFAS MARIJUS PETIPA. KOSTIUMŲ DAILININKĖ VIDA LEONAVIČIŪTĖ-INSODIENĖ .
KVIEČIAME MOKYKLOS BENDRUOMENĘ, TĖVELIUS IR VISUS MYLINČIUS BALETĄ Į ŠOKIO TEATRĄ GRUODŽIO 19d. 18 val.
ĮĖJIMAS LAISVAS

„Bajaderės” choreografija dažnai yra laikoma aukščiausio lygio simfonizmo atitikmeniu šokyje, išsiskleidusiu net septyniolika metų prieš pavyzdinį „Gulbių ežerą“ (…). Baletai keliauja per ištisas kartas tarsi legendos, primenančios ritualus, tačiau baletas “Bajaderė” pats savaime yra ritualas, poema apie šokį, prisiminimus ir laiko tėkmę. Kiekvienas šokio epizodas prideda kažką naujo prie ankstesniojo, tai tarsi kalbos mokymasis. Baletas pamažu įgauna vis daugiau ir daugiau šio žinojimo: tai, kas iš pradžių tebuvo pirmapradis murmėjimas, finale kibirkščiuoja neįtikėtina artikuliacijos prabanga.“

Arlene Croce, The New Yorker

Marius Petipa savo baletą Bajaderė kūrė ant tvirto romantinio pagrindo, gretindamas jį su savo paties sukurta klasikinio šokio estetika. Romantizmą jame atspindi tipiški bruožai – Indija yra egzotiška šalis, puikiai tinkama veiksmo vieta romantikams, balete dalyvauja nežemiškos būtybės, baleto tema taip pat itin būdinga romantizmo kūriniams –pasiaukojanti, visaapimanti bajaderės Nikijos meilė, meilė, kaip aukščiausia gyvenimo prasmė ir išraiška. Bajaderės siužeto šaltinis yra Indijos literatūros klasika – Kalidasos drama Sakuntala ir Goethes poema Dievas ir bajaderė. Šie poezijos kūriniai tapo pagrindu ne vienam spektakliui, iki M. Petipa baleto šia tema spektaklius kūrė žymiausi dramaturgai Augustin Eugène Scribe, Theofil Gautier, choreografai Charles Didelot, Filippo Taglioni ir kt.

Libretą Bajaderei parašė pats Petipa ir Sergejus Chudekovas, balete jungiasi melodramoms būdingi siužeto vingiai, romantinio baleto dramaturgijos priemonės. Muzika sukurta Ludwig Aloisius Minkus’o, savo emocionalumu ir ritmine įvairove, pabrėžtu teatrališkumu leidusi sukurti ryškų, vaizdingą spektaklį. Tačiau Bajaderės meninę vertę, kurios nesumenkino ir vėlesni Petipa baletai, pastatyti pagal P. Čaikovskio ar A. Glazunovo muziką, lėmė choreografijos lygis bei joje įkūnyti poetiniai apibendrinimai. Bajaderė – savotiška klasikinio šokio simfonizuotų formų enciklopedija.

Lietuvoje Bajaderė nebuvo pastatyta, 2006 m. balandžio 28 d., kaip preliudija šiai premjerai, atskirai buvo pastatytas Šešėlių paveikslas (choreografė statytoja Ninella Kurgapkina, dailininkas Viačeslav Okunev, dirigentas Robertas Šervenikas).

Premjera 2007 m. gruodžio 31 d.

Fotografas - Martynas Aleksa